- išpuknoti
- išpuknóti šnek. 1. intr. Rgv išbristi, išklampoti: Mykolas išpuknojo iš pusnies ir įėjo į mišką A.Vien. Kad įvažiavo ant dumblynę, vargiai arklys išpuknójo Ps. 2. tr. puknojant išminti, praminti: Ir vienon, ir antron pusėn šakojosi keliukai – išpuknoti, išklampoti sp. \ puknoti; išpuknoti; prisipuknoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
